vidurinis

2 vidurìnis, -ė adj. (2) Š, Rtr; N, ŠT135 1. SD¹134, K, M, L, LL170, DŽ, FzŽ347, Jnk lygiai ar maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolęs nuo kraštų į centrą; esantis viduryje ko ar tarp ko (vietos atžvilgiu): Vidurinė trikampio trapecijos linija Z. Žem. Vidurìnis stiebas NdŽ. Vidurinė lapo gysla ŽŪŽ62. Nu tie blogesni grūdai gyvuliam buvo, o tas vidurìnis ruoželis [po vėtymo] – duonai Pin. Ir pirštas kreivas atliko vidurìnis Dkk. Vidurìnis (didysis) pirštas LzŽ. Nykštys, vidurìnis pirštas, mažiukas Dv. Vidurìnis ir kraštinis šniūras – ūkinykam, pirmas šniūras – palivarkui Pmp. Vidurinė brėžiklio dalis pastorinta ir rantyta rš. Nu antros gembės paims raktą, vidurìnysis raktas būs Yl. O aniems keturiems nueinant, vidurinysis iš kiekvienos eilės skrieja artyn pas aukurą Vd. Nei tiesiuoju, vingriuotuoju [keleliu josim], nei viduriniuoju, tiktai tuoju vieškeleliu rūteliais barstytu KlpD18. Eik vidurinè kryžkele (ps.) Jdp. Teip pat medžiūse gyvūsiūse [grybelis] apema varsas vidrojančiosias viduriniausiosias veiksle makšnies dažkart par ilgos P. 2. L, Z. Žem esantis vidaus pusėje, vidinis: Vidurìnės durys J. Vidurìnis pilies kiemas NdŽ. Vidurìnė svirno siena išpjauta Msn. Piningus įsidėk į vidurìnę kišenę Rs. 3. kuris yra iš vidinės dalies, vidinėje dalyje: Vidurinės sporos BTŽ401. Vidurinis lukštas LTII439. Vidurinės smegenys yra į priekį nuo pailgųjų smegenų rš. Skarlatina dažnai komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu LTEVII17. Paskuo kelsias ir atiduos anims nagradą ant galvos jų ir apvers anus į vidurinę šalį žemės, tai yra į peklą P. 4. SD401, L, LL275, Ėr, Jnšk, Srj, Brt susijęs su žmogaus vidaus organais, viduriais: Visos vidurìnės ligos – i plaučiai, i kepenys nesveiki Škt. Par aną karą sirgo vidurìnėm šiltinėm, kraujas kap jekna pro gerklę krito Sdb. Vidurìniai (žarnų) riebuliai Ml. Vidurìniai skauduliai labiausiai pabaigia žmogų Vlkv. Visokių ligų yra – ir ją vidurìnis vėžys ėda Gs. 5. GTŽ, LEXXXIII 527 lygiai ar maždaug lygiai nutolęs nuo pradžios ir galo (laiko atžvilgiu): Vidurìnis akmens, geležies amžius NdŽ. Vidurinieji amžiai Rtr. | Vidurìnėj mišioj buvo šeši žmonės Žl. ║ Sdb, Brž, Sl, Jdp, Dglš, Dv kuris įsiterpęs tarp dviejų paeiliui gimusių, tarpinis (amžiaus atžvilgiu): Vidurìnė duktė buvau DrskŽ. Tris turėjo: vienas numirė, vidurìnis, o dujai sūneliai užaugo Krč. Buvom šeši vaikai, ana – vidurìnė Lz. Mano mama buvo vidurìnė iš visų vaikų Bgt. Dabar jy jau būna pas tą jau podukrą vidurìnę Brb. Ateina pas bitinyką vidurìnis brolis ir prašo [ugnies] BM145 (Šd). Pirmutinė – gaspadinė, vidurìnė – lašininė, paskutinė – tinginė (d.) Aln. Pirmutinei – marškinėliai, vidurinei – abrūsėliai, šiai trečiajai – visas kraitis NS346(Vb). 6. Jn, A.Sm, DŽ esantis tarp dviejų pakopų, etapų, raidos ar gradacijos laipsnių: XVI a. antroje pusėje pradėta steigti ir vidurines mokyklas – kolegijas, aprobuotas krašto valdžios rš. Iš Juškų vaikų vidurinį mokslą pirmasis baigė vyriausiasis sūnus Jonas LKV144. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Mikšas, jaunas vaikinas vidurinio mokslo, pats „Aušrą“ spaustuvėje rinkdavo Mš. | Sako, išėjo su viduriniù (menkas chuliganas), grįžta su aukštuoju (baisus) iš kalėjimo Ppl. | Vidurìnis medicininis personalas LKKVIII121. | Vidurìnė priegaidė PgrTXVI. Vidurinės eilės balsiai KlbXXXVIII(1)31. Viduriniai priebalsiai A.Sal. 7. NdŽ, KlvrŽ turintis kokių ypatybių nei daug, nei mažai, vidutinis: Šiemet bus vidurìniai (nei sausi, nei šlapi) metai Pn. Ana gal vidurìnių metų Pnm. Vidurìniam žmogui tai nėr labai ženklo, o in senatvę tai žymu vyresnis Ant. Mėnuo jau čiela savaitė kaip jaunas, jau greit vidurìnis (priešpilnis) bus Ant. ^ Didi – kvaila, maža – pikta, o vidurinių nėra KrvP(Zr). Pirmam būt negerai, vidurìniui reikia būt Šl. 8. kuris vyksta, reiškiasi kokioje nors aplinkoje, bendruomenėje (ppr. uždaroje): Dabar keli žodžiai apie pačių parapijų vidurinį sutvarkymą LTII195. 9. kuris vyksta, reiškiasi valstybėje, neišeidamas už jos ribų: Ordeno valstijos vidurinis stiprumas tapė pražudytas M.Jan. Bet štai vidurinė kova turbūt pasibaigė V.Piet. Žemaičiai savo vidurinį gyvenimą po senovei savaip varė LTI511(M.Birž). 10. SD¹195, Sut susijęs su žmogaus dvasios pasauliu, psichika, dvasinis: Dvasiškumas mūsų privalo būti ne pats tiktai paviršinis, bet drauge ir vidurinis, tikras brš. Kurios gi yra vidurinės pryžastys griekų? Yra tos, kurios mūsų širdyse randase brš. Balsas vidurinis kitaip jam rodo ir sako brš. 11. gaunamas padalijus įvairių dydžių sumą iš jų skaičiaus (išvedant vidurkį): Vidurinis lygianarės atimtinės proporcijos narys bus ir vidutinis atimtinis proporcingasis Z. Žem. Vidurinis aritmetinis skaičius J.Jabl. Vidurìnis skaičius NdŽ. 12. lingv. apie trečiąją žodžių giminę: Lietuvių ir latvių kalbose skiriamos dvi giminės (vyriškoji ir moteriškoji), o rusų ir vokiečių kalbose yra dar ir trečioji giminė (bevardė, arba vidurinė) LKGI14.